Gelis veidui „Bijūnų žiedai“

Šį geliuką tepiausi žiemą vietoj naktinio kremo ir to visiškai pakako. Nesiprašė nieko riebesnio. Konsistencija tokia gaivi ir greitai įsigerianti į odą. Jaučiasi lengvas, bet malonus odos tempimas, gerai drėkina.
Dėl vitamino C, melsvųjų stirakų dervos ištraukos, rožių ir arbatmedžių e.a. bei tamanų aliejaus geliukas gavosi dar ir regeneruojantis, jauninantis, todėl galėtų tikti ir brandžiai moteriai. 100 g receptas:

• vandeninė dalis: 45 g distiliuoto vandens, 40 g bijūnų hidroliato, 0,4 g karageno, žiupsnelis Himalajų druskos; 
• priedai: 5 g bijūnų žiedų ištraukos saulėgrąžų aliejuje, 1 g tamanų aliejaus, 4 g bijūnų žiedų HAG ištraukos, 2 g medaus drėkiklio, 1 g stabilaus vitamino C, 10 l. pieno rūgšties, 20 l. ekokonsrevanto, 5 l. melsvųjų stirakų dervos ištraukos, 4 l. rožių ir 1 l. arbatmedžių e.a., 1 l. vitamino E. 

Iki kol neįsigijau karageno, turėjau tik du gelinius tirštiklius - ksantaną ir guarą. Tačiau juos visada jaučiu ant veido. Karageną jaučiu taip pat, bet daug švelniau ir vis dar manau, kad jis mano odai labiau tinka. Taip pasirodė, kad naudojant šią priemonę, oda atprato nuo poreikio kažkuom tepti, nes buvo vakarų, kai galėjau veidui iš viso nieko nenaudoti, tik nusiprausti ir nušluostyti. O gal tai visai nesusiję dalykai? Sunku būtų patikrinti : )