Čampakų pienelis

Man labai patinka veidą tepti čampakų pomada. Įmasažuoju į šlapią, nupraustą veidą. Mano oda ir uoslė yra įsimylėjusios šitą ritualą. Jau po kelių dienų, oda įgauna aksominį spindesį ir nuostabiai kvepia... Net ir dienos eigoje, nors būnu pasitepusi tarkim ryte, nuo odos švelniai padvelkia čampakų aromatas, kuris turi paslaptį ir ne kiekvienas gali ją įminti.

 

 Daug kas pauostęs pomadą stiklainėlyje, pirmą kartą, tikrai nesusižavi. Man buvo panašiai. Na lyg ir nieko ypatingo, pagalvojau. Įmasažavau į riešą, pauosčiau. Kvapas pasirodė neįprastas, bet supratau, kad tikrai malonus.

Tai labai prabangi veido ir plaukų priežiūros priemonė. Paprastai, kad būtų taupiau, ją maišau su migdolų aliejumi perpus ir įlašinu lašiuką rožių eterinio. Šį kartą nusprendžiau pasigaminti pienelį, kurio kvapas mano manymu atitiktų nostalgišką rudens nuotaiką. Gaminau šaltuoju būdu. Receptas (100 g):

• aliejinė dalis: 15 g čampakų pomados, 15 g migdolų aliejaus, 6 g emulsiklio Gelisucre;
• vandeninė dalis: 44 g distiliuoto vandens, 20 g Mitti – žemės kvapo hidroliato, 0,2 g ksantano;
• priedai: 2 g arrow root miltelių, 20 l. ekokonservanto, 4 l. vetiverijų e.a., 2 l. nagarmotės šaknies e.a., vitamino E.

Nagarmotės šaknies eterinis kvepia rudeniu, žeme ir laužu. Vetiverijų kvapas mane taippat nuleidžia ant žemės, bet jis dar turi tokio įdomaus citrininio pireskonėlio, kuris gražiai prisiderino prie čampakų.

Pats pienelis gerai drėkina ir nors pomados tik 15 %, vis tiek jaučiasi čampakų „aksominis“ efektas ant odos ir nuostabus aromatas.